Ką verta pamatyti Gran Kanarijoje

• Sostinė Las Palmas ir senamiestis Vegueta.  Sostinės gatvėse ir aikštėse yra istorinių pastatų, tokių kaip Casa de Colon dvaras, Santa Ana katedra, Museo Canario muziejus, Gabinete Literario klubas, Casas Consistoriales ir Centro Atlántico de Arte Moderno galerija. Teritorijoje aplink turgų, pastatytą 1856 m., gausu parduotuvių. Istorinis senamiestis, pilnas kultūros ir gražių kampelių. 
• Teroras, esantis Gran Kanarijos šiaurėje, yra vienas seniausių miestų Kanarų salose. XV amžiaus pabaigoje paskelbtas piligriminiu miestu, Teroras gali pasigirti dideliu religiniu paveldu, įskaitant bažnyčią, vienuolynus ir originalius vietinių didikų šeimų namus. Teror pyragaičių gamintojai ir kepėjai garsėja savo saldžiais patiekalais Gran Kanarijoje. Teroras sekmadienio rytais šurmuliuoja dėl pagrindinėje aikštėje esančio gatvės turgaus, kuriame prekiaujama įvairiais vietiniais produktais, papuošalais ir mediniais bei tekstilės gaminiais, taip pat tipiniais produktais, tokiais kaip populiari tepama chorizo dešra.
• Firgas. Mažas miestelis, esantis Gran Kanarijos šiaurėje. Jo istorija ilgą laiką buvo susijusi su vandeniu, o šiandien senamiesčio centre laiptais teka dirbtinis krioklys. Gražus senamiestis yra puiki vieta pasivaikščioti. Senamiesčio centre yra San Roque bažnyčia ir aikštė. Firgaso vandens malūnas, seniausias Kanarų salose vis dar naudojamas, buvo atnaujintas ir atviras lankytojams. Plytelėmis dekoruoti suoleliai, salų atvaizdavimas – tikrai būtina apsilankyti.
• Rūko uola (Roque Nublo) – tai vulkaninė 80 m. aukščio uola. Tai žymus salos objektas saugomas UNESCO, kaip gamtos paminklas. Jis yra Tejedos (Tejeda) savivaldybėje, netoli miesto centro. Uola atsirado po ugnikalnio išsiveržimo prieš maždaug 4,5 mln. m. Debesų uola populiariausia vieta Gran Kanarijoje tarp mėgstančių žygius. Nuo čia atsiveria nuostabūs Tejedos kalno vaizdai. Paprastai žygis iki uolos prasideda Degollada de la Goleta vietovėje, kuri pasiekiama transportu. Nuo čia žygeiviai gali sekti aiškiai pažymėtu taku.
• Maspalomas – tai antras pagal dydį paplūdimys Gran Kanarijoje. Jis žinomas dėl didžiulių kopų, kurios dažnai puošia kelionių Kanarų salose katalogus. Kopos labai trapios, tad lankantis jose reikia būti rūpestingiems. Smalsiems lankytojams įkurti takai su kelrodžiais, o informacijos punkte Anglų paplūdimyje (Playa del Ingles) galima rasti informacijos apie paplūdimį ir jo kopas. Apsilankymo akcentas – galimybė dykumoje pajodinėti kupranugariu ir stabtelėti prie lagūnos su krištolinio skaidrumo vandeniu.
• Viera y Clavijo botanikos sodas (Jardin Botanico Canario Viera y Clavijo) įkurtas Gran Kanarijos šiaurės rytuose Tafiroje Altoje (Tafira Alta). Botanikos sode galima išvysti salos endeminių augalų ir importuotos augalijos. Ispanų botaniko Viera y Clavijo, kurio mintis buvo įkurti botanikos sodą Kanarų salose, biustas išdidžiai pasitinka visus lankytojus. Sode yra apie 500 augalų rūšių endeminių Kanarų salose ir kitose Makaronezijos salose. Taip pat čia yra kaktusų ir įvairių sukulentinių augalų. Sodas savo tiriamaisiais darbais daug prisideda prie rūšių išsaugojimo. Tarp botanikos pastatų – biblioteka ir laboratorija. Taip pat jis leidžia žurnalą “Botanica Macaronesica”.
• Palmitos parkas (Palmitos Park)– tai botanikos ir zoologijo stebuklų šalis. Čia yra 200 skirtingų paukščių rūšių, drugelių namas, akvariumas, orchidėjų namai ir dideli kaktusų sodai. Taip pat ir Primatų sala, kur gyvena baltarankių gibonų bendruomenė bei surikatos.
• Krokodilų parke (Parque Cocodrilos) gyvena didžiausia krokodilų įvairovė Europoje – parkas yra virš 300 roplių namai. Visi čia gyvenantys krokodilai buvo išgelbėti iš nelegalių prekeivių ar netinkamo laikymo, kaip naminių gyvūnėlių. Taip pat čia yra tigras, daug paukščių, beždžionių ir tropinių žuvų.
• Guayadeque dauba (Barranco de Guayadeque) – tai vienas reikšmingiausių salos slėnių. Ant stačių jos šlaitų auga kaktusai, agavos, aguonos, palmės, Kanarų salos pušys ir migdolai,taip pat daugiau nei 80 endeminių rūšių. Priešistoriniais laikais šis slėnis buvo gausiausiai apgyvendintas visoje saloje. Čia yra svarbiausia priešistorinė laidojimo vieta, kurioje mirusieji buvo laidojami neprieinamose olose. Kanarų aborigenai vėliau šias olas naudojo gyvenimui, maisto laikymui ir vaisingumo ritualams. 19 a., kai vietiniai pradėjo plėšti kapus ir pardavinėti radinius muziejams, ši vietovė tapo gamtos draustiniu. Taip pat slėnis – didžiausių driežų rūšių pasaulyje namai.
•